Hialininė ir fibrokremzlė: kodėl audinio kokybė lemia viską?

Du pacientai gali turėti iš pažiūros tokią pačią kremzlės atkūrimo operaciją, tačiau po penkerių metų jų būklė gali būti visiškai skirtinga. Tokį rezultatų skirtumą dažnai lemia ne operavęs chirurgas ir ne paciento pastangos reabilitacijos laikotarpiu, o tai, kokio tipo audinys susiformavo po operacijos.

Pažeistoje vietoje gali susidaryti hialininė kremzlė arba fibrokremzlė. Nors abi vadinamos kremzliniu audiniu, jų sandara, mechaninės savybės ir ilgalaikis atsparumas labai skiriasi. Būtent šis skirtumas neretai nulemia, ar sąnarys sklandžiai funkcionuos daugelį metų, ar laikui bėgant simptomai sugrįš.

Hialininė kremzlė: natūralus sąnario paviršius

Hialininė kremzlė – tai lygus, glotnus, stiklišką paviršių primenantis audinys, dengiantis sąnarinius kaulų galus. Ji puikiai atlieka dvi pagrindines funkcijas: tolygiai paskirsto sąnariui tenkančią apkrovą ir leidžia jam judėti beveik be trinities.

Būtent ant šio audinio juda ir apkrovas atlaiko sveikas kelio sąnarys. Vis dėlto, jei hialininė kremzlė yra pažeidžiama – ji savaime beveik neatsikuria. Jos regeneracinės galimybės labai ribotos, nes kremzliniame audinyje nėra kraujagyslių. Todėl pažeistos vietos nepasiekia įprastam gijimui reikalingas kraujas ir regeneracinės ląstelės.

Fibrininė kremzlė

Fibrininė kremzlė – tai sąnarinėje kremzlėje suformuojamas pakaitinis audinys - savotiška avarinė pažeidimo taisymo priemonė. Ji turi daugiau skaidulų, yra ne tokia elastinga ir mechaniškai silpnesnė už natūralią hialininę kremzlę.

Toks audinys dažnai susidaro po mikrolūžių procedūros, kurią taikant sukeliamas organizmo gijimo atsakas. Fibrokremzlė užpildo pažeistą vietą ir kurį laiką gali sumažinti simptomus bei pagerinti sąnario funkciją. Vis dėlto ji nėra pritaikyta daugelį metų atlaikyti tokias pat apkrovas kaip natūrali hialininė kremzlė, todėl ilgainiui gali suminkštėti, susidėvėti ir pradėti irti.

Šį skirtumą galima palyginti su gamykline ir atsargine pakaitine automobilio padanga. Abi yra apvalios ir abi leidžia automobiliui važiuoti, tačiau tik gamyklinė padanga sukurta ilgoms kelionėms.

Kodėl audinio kokybė lemia rezultatą?

Po kremzlės atkūrimo procedūros susiformavusio audinio savybės lemia, kaip sąnarys atlaikys apkrovas ne tik artimiausiais metais, bet ir gerokai vėliau. Todėl audinio kokybė nėra vien techninė gydymo detalė – tai vienas svarbiausių ilgalaikio rezultato veiksnių.

Procedūros, po kurių dažniausiai susidaro fibrokremzlė, leidžia greitai užpildyti pažeistą vietą, tačiau šio audinio patvarumas yra ribotas. Tai tam tikras kompromisas tarp greitesnio pradinio gijimo ir mažesnio ilgalaikio atsparumo.

Hialininę kremzlę ar į ją panašų audinį atkurti siekiančios procedūros, pavyzdžiui, autologinė chondrocitų implantacija, reikalauja daugiau laiko, sudėtingesnio gydymo ir ilgesnės reabilitacijos, tačiau jų tikslas – suformuoti audinį, kuris savo sandara ir mechaninėmis savybėmis būtų kuo artimesnis natūraliai sąnario kremzlei.

Būtent todėl buvo išvystyta ląstelių terapija. Jos metu paimami paties paciento chondrocitai – kremzlę formuojančios ląstelės – ir sudaromos sąlygos joms akurti pažeistą vietą. Siekiama, kad susiformavęs audinys būtų ne paprastas fibrokremzlinis, o į hialininę kremzlę savo struktūra ir funkcija panašesnis audinys.

Klausimas, kurį verta užduoti savo gydytojui ortopedui - traumatologui

Svarstydami bet kurią kremzlės atkūrimo procedūrą, paklauskite gydytojo: „Kokio tipo audinys susiformuos po šios procedūros ir kaip jis turėtų atlaikyti apkrovas po dešimties metų?“.

Atsakymas padės suprasti ne tik siūlomo gydymo esmę, bet ir tikėtiną ilgalaikį rezultatą.

Juk rinkdamiesi kremzlės atkūrimo būdą renkatės ne vien procedūrą. Renkatės audinį, nuo kurio priklausys, kaip ateityje vaikščiosite, bėgiosite ir gyvensite.

Dažnai užduodami klausimai

Ar atkurtas hialininio tipo audinys yra toks pat kaip natūrali hialininė kremzlė?

Ne visai. Tai atkuriamasis audinys, kurio struktūrą ir funkcines savybes siekiama kuo labiau priartinti prie natūralios hialininės kremzlės. Nors šie audiniai nėra visiškai tapatūs, hialininio tipo audinys geriau atlaiko ilgalaikes apkrovas nei fibrokremzlė.

Kodėl organizmas pats negali atkurti hialininės kremzlės?

Hialininės kremzlės savaiminio atsinaujinimo galimybės yra labai ribotos. Joje nėra kraujagyslių, o kremzlę formuojančių ląstelių yra nedaug ir jų gebėjimas migruoti į pažeistą vietą menkas, todėl neįvyksta toks veiksmingas gijimo procesas kaip daugelyje kitų audinių.

Ar fibrokremzlė visada suyra?

Ne. Esant nedideliems ir mažiau apkraunamiems defektams, fibrokremzlės gali pakakti ilgesniam laikui. Didesnė rizika kyla tada, kai pažeidimas yra didelis arba yra didelę apkrovą patiriančioje sąnario srityje. Esant tokioms sąlygomis fibrokremzlė gali greičiau dėvėtis ir prarasti mechanines savybes.

Kaip RECARTA siekia atkurti hialininio tipo audinį?

RECARTA metu yra naudojamos ląstelės: paimamas nedidelis kremzlės audinio mėginukas, specializuotoje laboratorijoje išskiriami ir padauginami bei į pažeistą vietą implantuojami paciento chondrocitai – kremzlę formuojančios ląstelės. Taip siekiama suformuoti ne įprastą fibrokremzlinį audinį, o savo struktūra ir funkcija natūraliai hialininei kremzlei artimesnį audinį.

---

Šis straipsnis yra informacio pobūdžio ir neatstoja individualios medicininės konsultacijos. Kremzlės pažeidimą ir galimus gydymo būdus turi įvertinti kvalifikuotas gydytojas ortopedas – traumatologas. Kiekvieno paciento būklė, gydymo galimybės ir sveikimo eiga gali skirtis.

→ Norite audinio, kuris išliks? Sužinokite, ar RECARTA tinkama jūsų keliui — atlikite tinkamumo peržiūrą adresu recarta.eu

---

Apie autorių

Justinas Mačiulaitis, MD, PhD

Justinas Mačiulaitis, MD, PhD – gydytojas ortopedas - traumatologas ir transliacinių tyrimų specialistas, turintis daugiau kaip 15 metų patirtį regeneracinės medicinos srityje. Jis yra tarptautinės pažangiųjų biotechnologijų bendrovės „KELI Therapeutics“, kuriančios ir gaminančios ląstelių terapijas kremzlei regeneruoti, įkūrėjas ir vadovas. Lietuvos sveikatos mokslų universitete apginta jo daktaro disertacija transliacinės regeneracinės medicinos srityje prisidėjo prie RECARTA – GGP sąlygomis gaminamos autologinės ir alogeninės chondrocitų terapijos, skirtos židininiams kelio kremzlės defektams gydyti sukūrimo. Dr. Mačiulaitis yra skaitęs pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose ir prisidėjęs prie transliacinių tyrimų kremzlės atkūrimo, uždegimo valdymo bei ląstelių terapijos gamybos srityse.

Šaltiniai

• Brittberg M et al. Treatment of deep cartilage defects in the knee with autologous chondrocyte transplantation. N Engl J Med. 1994;331(14):889–895.
• Ebert JR et al. 10-Year Prospective Clinical and Radiological Evaluation After Matrix-Induced Autologous Chondrocyte Implantation. Am J Sports Med. 2024.
• International Cartilage Repair Society. ICRS Cartilage Injury Evaluation Package. cartilage.org