Klinikinė įžvalgaRugsėjo 23, 202673

Mikrolūžių procedūra nepasiteisino. Kas toliau?

Jums buvo atlikta mikrolūžių procedūra. Metus, o gal net dvejus, kelio būklė buvo pagerėjusi, tačiau ilgainiui skausmas ėmė pamažu grįžti. Per konsultaciją galbūt išgirdote: “Daugiau nelabai ką galime padaryti.” , tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

Mikrolūžių procedūros poveikiui susilpnėjus, gydymo galimybės savaime neišnyksta. Daugeliui pacientų tai gali būti ne gydymo kelio pabaiga, o tikslingesnio pokalbio apie tolimesnius veiksmus pradžia.

Nesėkminga mikrolūžių procedūra dar nereiškia, kad kitų galimybių nebėra — daugeliui pacientų tai yra tikslingesnio pokalbio apie tolesnius žingsnius pradžia.
Nesėkminga mikrolūžių procedūra dar nereiškia, kad kitų galimybių nebėra — daugeliui pacientų tai yra tikslingesnio pokalbio apie tolesnius žingsnius pradžia.

Kodėl mikrolūžių poveikis ilgainiui gali susilpnėti

Atliekant mikrolūžių procedūrą, kaule po pažeista kremzle padaromos nedidelės angos, siekiančios kaulų čiulpų ertmę. Per jas į kremzlės defekto vietą patenka kraujodaros ląstelės, kurios padeda suformuoti atkuriamąjį, į kremzlę panašų audinį. Tai palyginti greita ir nebrangi procedūra, tinkama nedideliems kremzlės pažeidimams gydyti. Vis dėlto ilgainiui jos poveikis daliai pacientų susilpnėja, ir tam yra kelios priežastys.

1. Atkuriamojo audinio kokybė. Po mikrolūžių dažniausiai susidaro fibrininė kremzlė – į randinį audinį panaši struktūra. Ji nėra tokia pati kaip lygi ir patvari hialininė kremzlė, natūraliai dengianti sveiko kelio sąnario paviršius. Fibrininė kremzlė yra mechaniškai silpnesnė ir labiau linkusi dėvėtis.

2. Laipsniškas būklės blogėjimas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad, nors mikrolūžiai gali suteikti palengvėjimą trumpuoju laikotarpiu, atkuriamasis audinys neretai pradeda irti per keletą metų (daugiau nei 60 proc. pacientų). Daliai pacientų būklės pablogėjimas pastebimas praėjus maždaug dvejiems metams – tuomet gali sugrįžti ir anksčiau varginęs skausmas bei atsirasti pakartotinio gydymo poreikis.

3. Sąnariui tenkanti mechaninė apkrova. Kasdienė veikla keliui yra didelis išbandymas. Vien vaikščiojant per metus žengiama maždaug 2–3 milijonai žingsnių, o apkrova sąnariui gali siekti iki penkių kūno svorių. Posūkiai, šuoliai ir didelio intensyvumo sportas šias jėgas dar labiau padidina. Kai po mikrolūžių susiformavęs audinys tokių apkrovų neatlaiko, gali atsidengti po kremzle esantis kaulas – dėl to skausmas ir sąnario funkcijos sutrikimas dar labiau sustiprėja.

4. Natūralaus gijimo ribotumas. Mikrolūžiai remiasi natūraliu organizmo gebėjimu gyti, tačiau kremzlei atkurti šio gebėjimo dažnai nepakanka. Be papildomo sprendimo organizmui sunku patenkinti apkrovą nešančiam sąnariui keliamus reikalavimus.

Tai nėra jūsų kaltė. Tai žinomas šio gydymo metodo ribotumas, ypač kai kremzlės defektas didesnis nei maždaug 2 cm². Tokiais atvejais ilgalaikiai mikrolūžių rezultatai ne visada būna patikimi.

Kodėl svarbu neatidėlioti sprendimo

Yra dar viena priežastis, dėl kurios verta apsvarstyti galimybes anksti. Mikrolūžiai pažeidžia pokremzlinį kaulą – pagrindą, ant kurio formuojasi nauja kremzlė. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad jei mikrolūžiai neduoda ilgalaikio rezultato, vėliau taikomos kremzlės atkūrimo procedūros, tokios kaip ląstelių terapija, būtent tose vietose būna mažiau sėkmingos nei nepaliestoje kremzlėje. Kitaip tariant, nepavykę mikrolūžiai gali apsunkinti tolesnį gydymą.

Tai nereiškia, kad po mikrolūžių ląstelių terapija nebeįmanoma – daugelis tokių pacientų vis tiek sėkmingai gydomi. Tačiau tai reiškia, kad kuo anksčiau tinkamas gydymas parenkamas, tuo geresnės ilgalaikės perspektyvos.

Po mikrolūžių susiformavusi fibrokremzlė iš pradžių gali užpildyti kremzlės defektą, tačiau ji yra mechaniškai silpnesnė už natūralią hialininę kremzlę, todėl ilgainiui gali susidėvėti.
Po mikrolūžių susiformavusi fibrokremzlė iš pradžių gali užpildyti kremzlės defektą, tačiau ji yra mechaniškai silpnesnė už natūralią hialininę kremzlę, todėl ilgainiui gali susidėvėti.

Ką iš tiesų reiškia nesėkminga mikrolūžių procedūra?

Dažniausiai tai reiškia, kad kelio sąnaryje išliko židininis kremzlės defektas. Tai gali būti ženklas, kad reikėtų svarstyti gydymą, kurio tikslas – suformuoti ne randinį, o savo biologinėmis savybėmis į hialininę kremzlę panašesnį audinį. Svarbu žinoti, kad anksčiau atlikta mikrolūžių procedūra neužkerta kelio ląstelių terapijai. Tarp potencialių RECARTA kandidatų yra ir aktyvių suaugusiųjų, kuriems pirmosios procedūros rezultatas nebuvo ilgalaikis.

Kada gali būti taikoma ląstelių terapija?

Taikant RECARTA naudojamos paties paciento kremzlės ląstelės. Jos padauginamos geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimus atitinkančioje specializuotoje laboratorijoje ir vėliau implantuojamos į kremzlės defekto vietą. Šio gydymo tikslas – suformuoti audinį, kuris savo biologinėmis savybėmis būtų artimesnis natūraliai kremzlei ir galėtų atlaikyti sąnariui tenkančias apkrovas ne keletą mėnesių, o daugelį metų. Autologinių kremzlės ląstelių terapijos principas klinikinėje praktikoje taikomas jau daugiau kaip 30 metų, o paskelbti pacientų stebėjimo duomenys apima laikotarpius iki 10 metų.

Pacientui, kurio mikrolūžių procedūros poveikis ilgainiui susilpnėjo, gydymas gali būti toks: pirmosios procedūros metu susidaręs audinys nebuvo pakankamai patvarus, todėl kitas žingsnis gali būti gydymas, skirtas tvirtesniam ir į natūralią kremzlę panašesniam audiniui suformuoti.

Po nesėkmingos mikrolūžių procedūros kelio sąnaryje gali išlikti židininis kremzlės defektas.
Po nesėkmingos mikrolūžių procedūros kelio sąnaryje gali išlikti židininis kremzlės defektas.

Ką daryti toliau?

Jeigu mikrolūžių procedūros poveikis susilpnėjo, verta imtis trijų veiksmų:

  • MRT tyrimo pakartojimas — prieš mikrolūžių procedūrą atlikto tyrimo nepakanka dabartinei kelio būklei įvertinti.
  • Konsultacija su gydytoju ortopedu – traumatologu: sužinokite kokio dydžio yra kremzlės defektas ir ar kelio sąnarys yra stabilus.
  • Aptarkite gydymo galimybes: jeigu defektas yra židininis, didesnis nei maždaug 2 cm², o kelio sąnarys stabilus, galite būti tinkamas kandidatas tolesniam gydymui.

Kartais teiginys „daugiau nieko negalima padaryti“iš tiesų gali būti pagrįstas, tačiau kur kas dažniau jis reiškia, kad daugiau nieko negalima padaryti taikant tą patį gydymo metodą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar po mikrolūžių procedūros gali būti taikoma ląstelių terapija?

Dažnai – taip. Anksčiau atlikta mikrolūžių procedūra neužkerta kelio ląstelių terapijai. Vis dėlto tinkamumas gydymui kiekvienu atveju vertinamas individualiai.

Kodėl mikrolūžių procedūros poveikis išnyko?

Po mikrolūžių dažniausiai susiformuoja į randinį audinį panaši fibrokremzlė. Ji yra mechaniškai silpnesnė už natūralią hialininę kremzlę, todėl ilgainiui gali susidėvėti, ypač kai gydomas didesnis kremzlės defektas.

Kiek laiko reikėtų laukti po nesėkmingos mikrolūžių procedūros?

Visiems pacientams tinkamos vienos taisyklės nėra. Tinkamiausią tolesnio gydymo laiką padės nustatyti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir gydytojo ortopedo – tramatologo konsultacija.

Ar antroji procedūra yra rizikingesnė?

Tai priklauso nuo individualios kelio sąnario būklės, likusio kremzlės defekto, ankstesnio gydymo ir kitų veiksnių. Gydytojas įvertins šias aplinkybes ir aptars galimą naudą bei riziką.


Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Kremzlės pažeidimus turi įvertinti kvalifikuotas gydytojas ortopedas - traumatologas. Kiekvieno paciento būklė ir gydymo galimybės yra individualios.

→ Mikrolūžių procedūros rezultatas nebuvo ilgalaikis? Sužinokite, ar RECARTA galėtų būti jums tinkamas kitas žingsnis – atlikite tinkamumo vertinimą svetainėje recarta.eu.


About the Author

Justinas Mačiulaitis, MD, PhD

Justinas Mačiulaitis, MD, PhD – gydytojas ortopedas - traumatologas ir transliacinių tyrimų specialistas, turintis daugiau kaip 15 metų patirtį regeneracinės medicinos srityje. Jis yra tarptautinės pažangiųjų biotechnologijų bendrovės „KELI Therapeutics“, kuriančios ir gaminančios ląstelių terapijas kremzlei regeneruoti, įkūrėjas ir vadovas. Lietuvos sveikatos mokslų universitete apginta jo daktaro disertacija transliacinės regeneracinės medicinos srityje prisidėjo prie RECARTA – GGP sąlygomis gaminamos autologinės ir alogeninės chondrocitų terapijos, skirtos židininiams kelio kremzlės defektams gydyti sukūrimo. Dr. Mačiulaitis yra skaitęs pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose ir prisidėjęs prie transliacinių tyrimų kremzlės atkūrimo, uždegimo valdymo bei ląstelių terapijos gamybos srityse.

Sources

  • Brittberg M et al. Treatment of deep cartilage defects in the knee with autologous chondrocyte transplantation. N Engl J Med. 1994;331(14):889–895.
  • Kon E et al. ACI versus microfracture: a 10-year follow-up. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2012.
  • Ebert JR et al. 10-Year Prospective Clinical and Radiological Evaluation After Matrix-Induced Autologous Chondrocyte Implantation. Am J Sports Med. 2024.
  • International Cartilage Repair Society. ICRS Cartilage Injury Evaluation Package. cartilage.org
  • Merkely G, Ogura T, Bryant T, Minas T. Severe Bone Marrow Edema Among Patients Who Underwent Prior Marrow Stimulation Technique Is a Significant Predictor of Graft Failure After Autologous Chondrocyte Implantation. Am J Sports Med. 2019;47(8):1874–1884.
  • Cogan CJ, Friedman J, You J, et al. Prior Bone Marrow Stimulation Surgery Influences Outcomes After Cell-Based Cartilage Restoration: A Systematic Review and Meta-analysis. Orthop J Sports Med. 2021;9(9):23259671211035384.
Dalintis

Žymos

mikrolūžiaikremzlės atstatymaskelio skausmasląstelių terapijaRECARTA